vaizdarašys

vaizdarašỹs, -ė̃ (neol.) smob. (3^b, 3^4b) NdŽ, (3^4a) Š, J.Jabl, KŽ; LL81, L, J.Balč, Rtr, BŽ141,351, vaizdãrašis (1) Sr tapytojas: „Žiburėlis“ auklėja ir gydytojus, ir juristus, ir girininkus, ir inžinierius, ir mokytojus, ir rašytojus, maliorius ir skulptorius (vaizdarašius ir vaizdakalius) Pt. Vaizdarašys, ketindamas kurti kokį nors paveikslą, prisirengia sau drobę ir ištempia rėmuose rš.